dvėstinė

dvėstìnė sf. (2) 1. dvėsimas, dvėstinoji: Kada jau preina gyvuliu dvėstìnė, sunku bepagelbėt Sb. Musės prieš dvėstìnę visada piktos Sdb. 2. [i]badavimas: Dabar viską suėda, o kai pr[i]eis dvėstìnė, kažin kur tada jūs dėsitės Ps.